Viktorijos universiteto (Australija) garbės narys Martti Martinsonas aiškina, kas yra jaunimo pilietinis dalyvavimas, įsitraukimas į Europos demokratinį gyvenimą – kitaip „dalyvavimas“ (ang. k. Participation). Tai yra vienas iš Europos Sąjungos jaunimo srities prioritetų, kuris skatinamas ir programa „Europos solidarumo korpusas“. M. Martinsono moksliniai tyrimai ir propagavimo veikla yra orientuota į aplinką, skatinančią jaunimą dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Jis yra žmogaus teisėmis grįsto darbo su jaunimu koncepcijos ir jaunimo dalyvavimo teisės aktų kūrime šalininkas.
Kviečiame skaityti jo publikaciją, inicijuotą SALTO Informacijos ir dalyvavimo centro. Pateikiame teksto vertimą.
Kam skirta jaunimo dalyvavimo tema?
Suprasti, kas yra ir kodėl svarbus jaunimo dalyvavimas demokratiniuose procesuose verta visiems, kurie mano, kad jauni žmonės turi įsitraukti priimant sprendimus, turinčius įtakos jų ateičiai. Tad su informacija apie jaunimo dalyvavimą čia gali susipažinti jaunimo darbuotojai, tėvai ar sprendimus priimantys asmenys.
Jaunimo dalyvavimas demokratiniame gyvenime yra procesas. Kad procesas ar struktūra, pvz., Jaunimo taryba, arba su jaunimu susijusi veikla būtų laikomi tikru jaunimo dalyvavimo pavyzdžiu, ji turi atitikti tris sąlygas:
Pagrindiniai jaunimo dalyvavimo apibrėžimai
Nors egzistuoja daugybė kitų jaunimo dalyvavimo apibrėžimų, yra trys svarbios savybės, kurios padeda suprasti, kas yra jaunimo dalyvavimas:
Dalyvavimas yra ne vienkartinis renginys, o nuolatinis jaunų žmonių dalyvavimas sprendimų priėmimo procese.
Jaunimas dalyvauja priimant sprendimus įvairiose srityse ir keliais lygmenimis, dažniausiai individualiu ir vietos lygmeniu (pvz., tarpasmeniniu, šeimos ir mokymosi), bet apima regioninę, nacionalinę ir tarptautinę areną.
Dalyvavimas priimant sprendimus yra susijęs su galios pasidalijimu ir paskirstymu – nuo tų, kurie paprastai kontroliuoja procesą (suaugusieji), ir tarp tų, kuriuos jie siekia įtraukti (jaunimas).
Dalyvavimas neapsiriboja politiniais procesais – nors tai dažnai yra pagrindinis tikslas – ir gali apimti sprendimų priėmimą sveikatos priežiūros, darbo, švietimo ir socialinio bei ekonominio gyvenimo srityse.
Kur vyksta jaunimo įsitraukimas arba kitaip dalyvavimas?
Jaunimo dalyvavimas, kaip procesas, gali vykti visur. Pavyzdžiui, tai gali nutikti namuose, kai tėvai suteikia savo vaikams teisę kartu arba savarankiškai spręsti tam tikrus klausimus, susijusius su jų kasdieniu gyvenimu. Tai gali vykti darželiuose ir mokyklose, kur vaikams ir jaunimui suteikiama pasirinkimo laisvė ir laisvė apsispręsti, ką jie nori mokytis ar kam atstovauti įvairiose jaunimo organizacijose.
Jaunimas gali dalyvauti ir formalesnėje aplinkoje: kai jauniems žmonėms suteikiama balsavimo teisė, sumažinant balsavimo amžių arba kai jie nusprendžia atstovauti kitiems jaunuoliams per jaunimo organizacijas ar politinį įsitraukimą.
Tai gali įvykti ir individualiame lygmenyje. Pavyzdžiui, kai jaunas žmogus nusprendžia dalyvauti internetinėje konsultacijoje apie vietinio viešojo transporto pokyčius arba pakeisti savo vartotojišką elgesį, kad sumažintų anglies dvideginio pėdsaką.
Šiais laikais vis daugiau galimybių įsitraukti atsiranda internete, naudojant socialinius tinklus savo nuomonei išreikšti, taip pat specialiai sukurtas programėles ir internetines platformas, skirtas konsultacijoms vykdyti. Svarbu žinoti, kad nors dauguma jaunimo įsitraukimo struktūrų ir procesų yra susiję su viešuoju sektoriumi ir vyriausybe, jaunimas gali dalyvauti ir privačiame sektoriuje, pavyzdžiui, verslo, sporto, sveikatos priežiūros ir kitose srityse.
Kodėl jaunimo dalyvavimas yra reikalingas?
Yra daug priežasčių, kodėl jaunimo dalyvavimas yra svarbus jaunimui, suaugusiems ir visuomenei. Pagrindinės priežastys yra šios:
Žmogaus teisės: pripažinti jaunų žmonių teises numatytas tarptautinėse sutartyse, tokiose kaip Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija.
Įgalinimas: dalyvavimas, kaip procesas, reikalauja pasidalijimo įtaka. Tai gali pakeisti kartų įtakos pusiausvyrą ir panaikinti jaunų žmonių marginalizaciją.
Efektyvumas: jaunimo pilietinis dalyvavimas yra svarbus žinių šaltinis praktikams ir politikos formuotojams, o tai tuo pačiu ir pabrėžia jaunimo, kaip piliečių ir vartotojų, nuomonę.
Vystymasis: dalyvavimas gali paskatinti jaunimo vystymąsi, pavyzdžiui, jaunimą išmokti naujų socialinių įgūdžių.
Koks jaunimo įsitraukimas yra geras, o koks yra netinkamas?
Jaunimo dalyvavimas reiškia, kad suaugusieji dalijasi savo įtaka su jaunimu. Tai reiškia, kad suaugusieji, tokie kaip tėvai, jaunimo darbuotojai ir mokytojai, taip pat valstybės tarnautojai ir politikai turi svarbų vaidmenį nustatant konkretaus jaunimo pilietinio dalyvavimo proceso ar iniciatyvos kokybę.
Bėgant metams buvo sukurta daugybė sistemų ir modelių, padedančių organizacijoms, suaugusiems ir jaunimui suprasti jaunimodalyvavimą demokratiniame gyvenime. Įtakingiausias ir žinomiausias jaunimo dayvavimo modelis ir sistema yra Rogerio Harto dalyvavimo kopėčios.
Rogerio Harto jaunimo dalyvavimo kopėčios
Rogerio Harto jaunimo dalyvavimo kopėčios siūlo aštuonių lygių vaikų ir jaunimodalyvavimo modelį. Jame naudojama kopėčių analogija, apibūdinanti skirtingus jaunimo dalyvavimo laiptelius arba lygius.
Apatinės trys (ne)įsitraukimo pakopos yra tai, ko visada reikėtų vengti jaunimo dalyvavimo procese – tai netikros ir simbolinės praktikos pavyzdžiai. Kitaip tariant – tai jaunų žmonių nuvylimo pavyzdžiai.
Taip pat, svarbu paminėti, kad ne visada yra praktiška dalyvavimo procesą pradėti nuo paties kopėčių viršaus. Kadangi dažnai nesitikima, kad jaunimas pats priims sprendimus, tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudinga palaipsniui kilti laiptais aukštyn ir laipsniškai didinti jaunimui skiriamą atsakomybę. Kai kuriais kitais atvejais jaunimas yra pasirengęs ir nori prisiimti daugiau pareigų, tokiu atveju tikslinga siekti paties kopėčių viršaus.
Harto kopėčios gali būti naudinga priemonė suaugusiems, pavyzdžiui, jaunimo darbuotojams, tarpininkams, valstybės tarnautojams ir sprendimus priimantiems asmenims, padedantiems planuoti ir įvertinti jaunimo dalyvavimo ir įtraukimo į demokratiens veiklas procesą. Tai yra priemonė suaugusiems suprasti, ko vengti, ir ką tobulinti. Geriausias būdas suprasti kopėčias yra tada, kai jos naudojamos kartu su kiekvienos pakopos apibrėžimais ir pavyzdžiais.
Straipsnis inicijuotas SALTO Dalyvavimo ir informacijos išteklių centro (SALTO PI), kuris plėtoja strateginius ir novatoriškus veiksmus, skatinančius jaunimą dalyvauti demokratiniame gyvenime.
Iliustracijai naudota nuotrauka iš CanvaPro
