Europos solidarumo korpuso (toliau – ESK) savanoriškos veiklos projektus vykdanti dviejų saugomų teritorijų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko, direkcija (toliau – Direkcija) pasidalijo savo tvarumo keliu. Be galo gražu yra tai, kad tvarumo tema pritraukia savanorius, kurie rūpindamiesi aplinkosauga „netyčiomis“ pasirūpina ir savimi. Negana to, bendras tikslas stiprina ne tik juos pačius, bet ir vietos bendruomenę. Apie tai ir dar daugiau kalbame su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos kraštovaizdžio apsaugos skyriaus patarėju ir ESK projektų koordinatoriumi Linu Stanaičiu.
L. Stanaitis savanoriškos veiklos projektus tvarumo tema rengia ir įgyvendina jau nuo 2011 metų. Ir nors Direkcijos tikslai yra „įkalti į akmenį“ – puoselėti saugomas teritorijas, išsaugoti gamtos bei kultūros vertybes ir edukuoti visuomenę, tarptautiniai savanoriai, atvykę pagal ESK programą, turi galimybę praplėsti tikslų spektrą. „Savanorio tarnyba priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo savanorio motyvacijos įsitraukti. Vieni daugiau laiko investuoja į visuomenines veiklas, kiti – domisi ekologija, laukine gamta ir jos apsauga. Neišskiriame vieno konkretaus varianto – atsižvelgiame į savanorio poreikius. Mūsų veiklų spektras yra labai platus ir suteikia galimybę išsibandyti įvairias veiklas, todėl kiekvienas savanoris gali atrasti dominančią sritį.“ – dalijosi L. Stanaitis.
Veiklų – tarsi iš gausybės rago
Pasak L. Stanaičio, savanoriai gali susipažinti su Lietuvos saugomų teritorijų sistema, sužinoti, ką reiškia saugoti nacionalinį parką, prisidėti prie lankytinų objektų aplinkos tvarkymo. Vasarą savanoriai padeda lankytojų centre, kur angliškai arba savo gimtąja kalba bendrauja su turistais. Direkcijoje yra ir Gamtos mokykla – padalinys, susijęs su ekologiniu ugdymu. Į jį atvažiuoja moksleivių grupės, kurioms savanoriai veda įvairius užsiėmimus. Be viso to, organizuojamos įvairios talkos, į kurias savanoriai noriai įsitraukia ir patys surenka komandą. Pavyzdžiui, „Bridging Nature and Communities“ projekto metu vyko upių tvarkymo akcija. L. Stanaičio teigimu, akcija įvyko dėka savanorių, kurie suplanavo visus su logistika susijusius niuansus – Direkcija procese beveik nedalyvavo.
L. Stanaitis apie platų veiklų spektrą kalbėjo ne veltui. Pasak jo, savanoriai taip pat įtraukiami į įvairių renginių organizavimą, kurie padeda įgyvendinti asmeninius tikslus. „Savanoriai įgauna organizacinių įgūdžių, tarnybos metu mokosi dirbti komandoje, savarankiškai planuojasi savo laiką, tobulina viešojo kalbėjimo įgūdžius. Esame turėję tokių pavyzdžių, kai savanoris džiaugiasi išmokęs naudotis plaktuku ar pjūklu, nes niekada gyvenime neturėjo galimybės to išbandyti. Lietuvių kalbos mokymasis taip pat domina savanorius – per vienuolika metų turėjome keturis prancūzus, iš kurių trys išmoko kalbėti lietuviškai. Viena prancūzė netgi liko gyventi Lietuvoje ir užsiima ūkininkavimu.“ – pasakojo L. Stanaitis.
Gebėjimas nuolatos mokytis – tai projektą daro ypatingu
Savanorių atvykimas yra labai svarbus bendruomenei. Anot L. Stanaičio, tokios nevyriausybinės organizacijos kaip mokykla ar biblioteka labai džiaugiasi savanorių įsitraukimu, kviečiasi kalbėti ekologinėmis temomis, pristatyti šalių kultūrines tradicijas, pasaulėžiūrą.
„Kiekvienais metais mažais žingsneliais tobulėjame ir nuolatos mokomės. Norime įkvėpti ir parodyti, kad savanoriškos veiklos projektą rengti ir įgyvendinti gali ne tik organizacijos, kurios specializuojasi su savanoriais. Ignalinos rajone save vadiname savanoriškos veiklos pionieriais. Matome, kad mūsų pavyzdys įkvepia kitas nevyriausybines organizacijas. Džiaugiamės, nes norime turėti daugiau tarptautinių savanorių mūsų rajone.“ – kalbėjo L. Stanaitis ir patikino, kad papildoma „administracinė našta“ negąsdina, kai tame matai didelę pridėtinę vertę. „Savanoriai mūsų problemas mato truputį kitaip ir tokiu būdu padeda į mūsų veiklą pažvelgti kitu kampu. Naudą mato ir mūsų kolektyvas, kuris jaučia stimulą bendrauti ne tik su savanoriais, bet ir tarpusavyje. Jaunimo veiklos katile verdu jau nuo 1999 metų, todėl man tai yra suprantama, prasminga ir turi didelę vertę. Jaunas žmogus neturi tiek daug galimybių išbandyti save saugioje aplinkoje ir pasisemti gyvenimui reikalingų kompetencijų. Tokie projektai yra labai svarbūs, nes įvyksta kultūriniai mainai. Atvykęs savanoris mūsų kultūrą mato skirtingai ir tokiu būdu geriau suvokia savo tapatybę.“ – įžvalgomis dalijosi L. Stanaitis.
Svarbiausia – vartoti ne daugiau negu tau reikia
Grįžkime prie tvarumo temos. Praktikoje pastebima, kad neretai žmonės išsigąsta tvaraus gyvenimo manydami, kad nėra pakankamai pajėgūs atlikti visus būtinus veiksmus. „Kraštutinumai ne visada veda į gerą“, – teigė L. Stanaitis, kuris mano, kad tobulėti galima palaipsniui. „Raginu nesistengti visko padaryti iš karto, o pradėti mažais žingsneliais, įvertinant kiekvieną žingsnį atskirai. Mes galime pradėti klausdami savęs, „Ar aš suvartoju daugiau negu man reikia?“. Jei taip, pats metas pagalvoti, kaip sumažinti atliekų kūrimą kasdienybėje. Prisiminkite, kad nesate vieninteliai gyventojai pasaulyje ir ugdykite jautrumą aplinkai.“ – linkėjo L. Stanaitis.
