Įgyvendinti tvarius projektus, plėtoti tvarią organizacijos veiklą gali atrodyti papildomas rūpestis. Vis dėlto organizacijos, kurios gauna Europos Sąjungos finansavimą jaunimo projektams vykdyti, tvirtina, kad būdų tausoti aplinką yra daug ir ilgainiui jie tampa ne tik įpročiu, bet ir smagia veikla.
Štai nevyriausybinių organizacijų skėtinė asociacija „Litdea“, kuri turi Kokybės ženklą ir vykdo „Europos solidarumo korpuso” savanoriškos veiklos projektus, tvarumo prioriteto įgyvendinimą yra pavertusi savo ir savanorių kasdienybės dalimi.
„Visoms organizacijos, kurios sudaro „Litdea“, rūpi, kad mūsų veikla teiktų naudą ne tik bendruomenėms, bet ir mūsų planetai. Todėl savo veiklose tvarumo principų laikomės ne dėl to, kad „reikia“, o dėl to, kad matome, kokią naudą tai teikia. Mums tai svarbu, nes taip kaip elgiamės su planeta, ilgainiui pereina ir į santykį su kitu žmogumi. Besaikis vartojimas taip įsismelkia į mus, kad ir kitas žmogus neretai tampa negerbiamu, vartojamu, išnaudojamu, išmetamu….objektu“, – mintimis dalijosi asociacijos „Litdea“ vadovas Tomas Kurapkaitis.
Jis pasakojo, kad jau nuo pat savanorystės su jaunu žmogumi sutarties pasirašymo dienos paisoma tvarios veiklos principų.
Savanorystės sutartyje su jaunu žmogumi įvardijama, kad jei savanoriai butuose rūšiuoja šiukšles, gauna 100 eur maistpinigių, jei nerūršiuoja – tik 90 eur – juk šiukšlių nerūšiavimas kainuoja. Beje, rūšiavimo dalis yra ir „komposto kibirėlis“.
Butuose, kuriuose apsistoja per „Litdea“ atvykę savanoriai, puodukai, lėkštės, puodai yra surinkti iš atiduotuvių. Taip pat jaunimas naudojasi iš antrų rankų gautomis lovomis, stalais, patalyne, rankšluoščiais. Savanoriai skatinami įsigyti gertuves ir daugkartinius puodelius, kad savanorystės metu mažiau pirktų plastikinių ir vienkartinių talpų.
Įgyvendindami savo renginius ar kitas iniciatyvas savanoriai negali pirkti priemonių, kurios ilgainiui nusėda vandenynuose, pavyzdžiui, vienkartinių indų, balionų. Lygiai tokį patį reikalavimą sau taiko ir „Litdea“ sudarančios organizacijos savo renginiuose.
„Per „Litdea“ į Lietuvą atvykę savanoriai įvadiniuose mokymuose eina „self directed“ žygį, kuriame viena iš užduočių būna keliaujant surinkti iš miško bent vieną maišelį šiukšlių. Taip pat šiuose mokymuose jie supažindinami su Sąžiningos prekybos judėjimu ir kitais perkamų produktų ženklinimais, kurie garantuoja, kad vartojami produktai nekenkia gamtai, pavyzdžiui, žuvis su MSC ženklu ar arbata su ženklu Fair trade“, – patirtimi dalijosi T. Kurapkaitis.
Kad savanorių pirkiniai būtų dar tvaresni, jų būstuose visuomet yra daugkartinių dėžučių, kurias jie nešasi į parduotuves produktams susidėti. Taip išvengiama vienkartinių pakuočių, į kurias dedamas maistas prekybos centruose. Taip pat savanorių namuose būna po 1-2 dviračius, kad šia tvaria transporto priemone jauni žmonės galėtų judėti po miestą.
Lietuvoje viešintys ir čia savanoriaujantys jauni žmonės paskutinį lapkričio penktadienį kartu švenčia „Juodojo penktadienio“ alternatyvą – „Nieko nepirk dieną“. O paskutinį kovo šeštadienį nuo 20:30 iki 21:30 išjungia elektrą ir taip švenčia „Žemės valandą“. Savanoriai visuomet pakviečiami į Gretos Thunberg judėjimo „Fridays for Future“ organizuojamus pasaulinius protestus.
Maža to, savanoriai savo priimančiuose projektuose kviečiami paruošti pranešimus, edukacijas, pakvietimus ar kitas priemones, kuriomis paskleistų žinią apie šias iniciatyvas ir pakviestų visuomenę įsijungti į akcijas.
„Europos solidarumo korpuso“ savanoriai į Lietuvą atvykę per „Litdea“ kasmet pavasarį Lietuvoje pasodina bent po vieną medelį bei skaičiuoja „savo eco pėdsaką“ (Eco footprint), iš kurio matosi, kiek savo kelione į savanorystę jis ar ji „pagamino“ CO2. Tada jie turi progą „atiduoti skolą Žemei“ – imasi veiklos, kuri kompensuotų šį CO2. Taip pat per savanorystę savanoriai bent vieną vakarą turi pasėdėti gamtoje prie laužo.
„Visas šis sąrašas nėra baigtinis. Turime nuolat mokytis, stebėti, tobulėti, atrasti ir pritaikyti naujus būdus, kaip apsaugoti aplinką ir kovoti su klimato kaita Nors mums patiems bei į Lietuvą atvykstantiems savanoriams iš pradžių visos šios veiklos sukuria papildomų rūpesčių, bet praktikuojant mažus žingsnius, jie greitai tampa įpročiais ir smagia veikla“, – pabrėžė T. Kurapkaitis.
Organizatorių nuotraukos
Iliustracijai naudota „Litdea“ savanoriškos veiklos projekto nuotrauka
