Trumpalaikės savanorystės projektai pagal ESK programą – mėgstamiausia tarptautinių projektų ir savanorių vadovės Ester Fanella veikla, nes vos per vieną mėnesį Všį „Inovatorių slėnyje“ sukuriami įspūdingi ir dideli dalykai. Be viso to, organizacija ne tik skatina kultūrinius mainus, bet ir prisideda prie pasaulio gerovės pritaikydama tvarumo principus ir gebėdama nuolat tobulinti organizacijos procesus.
E. Fanella Lietuvoje gyvena jau beveik keturis metus. Į Antalieptę (Zarasų raj.) trumpalaikiam vieno mėnesio savanorystės projektui ji atvyko prieš pat pandemiją, 2020 metų vasarį, nemokėdama kalbėti nei angliškai nei lietuviškai. „Buvau ką tik baigusi archeologijos studijas, todėl susidomėjau savanorystės projekto tikslu, kuris buvo orientuotas į vienuolyno restauraciją“, – pasakojo E. Fanella. Nepaisant komunikacijos barjerų, ji Lietuvą pamilo akimirksniu ir jau po kelių dienų tarnybos paprašė savanorystės projektą pratęsti vieneriems metams, o galiausiai nusprendė įsidarbinti ir į Lietuvą žvelgti nebe kaip į laikiną stotelę, bet kaip į namus.
E. Fanella papasakojo apie VšĮ „Inovatorių slėnio“ įgyvendinamus savanorystės projektus, kurie pasižymi ne tik išradingumu, inovacijomis ir plačiu temų spektru, bet ir tvariais sprendimais. Pasak E. Fanella, „Inovatorių slėnis“ tvariąsias praktikas įtraukia į kiekvieną vykdomą veiklą, kurių yra be galo daug ir įvairiausiomis temomis – žmogaus teisių, socialinės atskirties, socialinių inovacijų, jaunų žmonių švietimo bei ekologijos.
Tvarumo principai – neatsiejama kasdienybės dalis
E. Fanella teigimu, kiekvienas „Inovatorių slėnio“ lankytojas ar savanoris yra supažindinamas su atliekų rūšiavimo svarba. „Dabar niekam nebekyla klausimų, tačiau tarptautiniai savanoriai neretai to mokosi iš naujo, nes savo šalyje tokios praktikos nevykdo. Čia, Antalieptėje, turime net 5 ar 6 šiukšliadėžes atliekų rūšiavimui.“ – pasakojo E. Fanella.
Savanoriai yra skatinami ne tik rūšiuoti, bet ir taupyti vandenį sutrumpinant duše praleidžiamą laiką. E. Fanella teigimu, stovėjimas po karšta vandens srove ne vienintelis „malonumas“, kurio raginama atsisakyti. Patalpų šildymas yra dar viena tema, kuri nepraslysta pro savanorių ausis. „Patalpų šildymui naudojame medieną. Tarnybos metu savanoriai pamato, kiek medienos yra sukūrenama ir kiek daug laiko sąnaudų išnaudojama. Neretai savanoriai patys nusprendžia griebtis antro pledo išvysdami, kiek malkų yra sudeginama.“ – dalijosi E. Fanella.
„Inovatorių slėnyje“ yra įrengtas visiems atviras dėvėtų rūbų kambarys, kuriuo siekiama mažinti vartotojiškumą ir naujų daiktų pirkimą. E. Fanella pasakojo, kad šio kambario atsiradimas turi dar vieną tikslą – suteikti pagalbą jaunuoliams, kurie susiduria su finansiniais sunkumais. „Į vieno mėnesio projektą jie atvyksta su vienomis kelnėmis ir marškinėliais, todėl matome visapusišką šio kambario naudą. Taigi tai ne tik tvarus sprendimas, bet ir socialinės atskirties mažinimo priemonė. Antalieptėje vis dar „nemadinga“ apsipirkti dėvėtų rūbų parduotuvėse, todėl siekiame tai normalizuoti.“ – kalbejo E. Fanella.
E. Fanella teigimu, organizacijoje jau yra kalbama apie šildymo sistemos keitimą į geoterminę, kuris naudoja žemės gelmėse sukauptą šilumą, todėl šiai dienai yra ekologiškiausias variantas.
Ragina išbandyti alternatyvias transporto priemones
Pasak E. Fanella, savanoriai yra raginami pagalvoti ir apie tvarų keliavimą į projekto vietą. „Žinoma, ne kiekvienas susižavės kelių dienų kelione traukiniu ar autobusu, bet ugdant supratimą apie būtinybę tausoti aplinką, didėja noras rinktis tvaresnį keliavimą. Tikiu, kad galime sau leisti pabūti nekomforte vardan bendro tikslo ir ateities kartų gerovės. Praktikoje taip jau yra nutikę – savanoriai autobusu atvyko iš Milano.“ – prisiminė E. Fanella.
Antalieptė spinduliuoja gera aura, todėl ir savanoriai rūpinasi ją supančia gamta ir griūvančiais pastatais, kuriuos prikelia naujam gyvenimui. E. Fanella pasakojo, kad didžioji dalis savanorių atvyksta iš sostinių ir, štai, labai greitai miško takais vaikšto basomis. „Trumpalaikė savanorystė dažniausiai virsta ilgalaike, nes meilė Antalieptei per daug stipri – vienas vaikinas, kuris dėl asmeninių priežasčių nusprendė grįžti namo vis tiek atrado kelią atgal į Antalieptę.“ – dalijosi E. Fanella. Ir nors kaimelyje gyvena vos 250 žmonių, iš kurių E. Fanella matė viso labo tik trečdalį, veiklų nepritrūksta, o nuolat besikeičiančios savanorių grupės kaskart atsiveža saujelę savo šalies pasaulėžiūros.
