Panevėžio lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sandra Guigaitė ir  meninio ugdymo mokytoja Samanta Semičiovaitė-Motiekienė

Panevėžio lopšelis-darželis „Vaivorykštė“ jau penkerius metus aktyviai priima tarptautinius savanorius, atvykstančius į Lietuvą per programą „Europos solidarumo korpusas“. Per šiuos metus įstaigoje savanoriavo net 10 savanorių, kurie nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religinių ar politinių pažiūrų panaudojo savo žinias ir patirtį, realizavo savo pomėgius, susirado naujų draugų ir, svarbiausia, užmezgė abipusiškai naudingą bendradarbiavimą su įstaigos bendruomene.

Kviečiame skaityti apie darželio atstovių surinktas tarptautinių savanorių savanorystės akimirkas, jų teikiamą naudą darželio bendruomenei ir naudą, kurią jie patys gauna veikdami per „Europos solidarumo korpusą“.

Savanorių iniciatyvos – atliepiančios jų interesus

Kiekvienas savanoriauti atvykstantis žmogus atsineša skirtingų gebėjimų, pomėgių kraitę ir skleidžia skirtingą žinią apie save. Vieni puikiai išmano technologijas, kiti susiję su menais, kūrybiškumu, dar kiti puikiai moka ne vieną užsienio kalbą. Pirmosios laidos savanorė Ani iš Armėnijos norėjo save realizuoti naujoje, dar neišbandytoje srityje, troško naujų iššūkių, todėl organizavo dailės būrelį įstaigos vaikams, apipavidalino stendą „Mes esame Dievo vaikai“ ir pasiuvo tris nuostabius angelus, kurie dar ir dabar puošia darželio koridorių.

Daugiausia laiko savanoriai praleidžia darželio grupėse su vaikais. Ten jie padeda pasiruošti kasdieninei veiklai, pasitinka vaikus, kartu atlieka rytinę mankštą, pagelbėja vaikams ugdant socialinius įgūdžius (pvz., apsirengti, nusirengti). Taip pat savanoriai padeda vaikams ruošiantis į lauką, organizuoja vaikų žaidimus lauke, dalyvauja pasivaikščiojimuose, padeda vaikams pavalgyti, pasiruošti poilsiui.

Savanoriai dalyvauja vaikų pasirinktose ar pedagogo pasiūlytose veiklose, padeda mokytojai organizuoti ne tik ugdomąsias veiklas, bet ir išvykas, ekskursijas, akcijas. Gana daug laiko skiriama savanorių savirealizacijai ir jų pačių indėliui leidžiant jiems įsitraukti į įvairias veiklas, projektus.

Savanoris Mahmut (Turkija) kartu su mokytojomis ir vaikais prisijungė prie tarptautinio projekto „Pasakyk pasauliui labas“ (angl. „Say hello to the world“). Savanoris padėjo ugdytiniams bendrauti su Kroatijos Respublikos Zagreb miesto DV Radost darželio vaikais ir aktyviai įsitraukti į jų organizuojamas veiklas.

Nuo 2022 m. pradžios įstaigoje savanoriavo Ilkin iš Azerbaidžano. Ilkin – skaitmeninių technologijų specialistas, todėl noriai prisijungė prie respublikinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pedagogų STEAM kūrybinio projekto „Mano rankose atgyja rudeniniai lapai“ organizavimo ir elektroninės knygos kūrimo projekto.

Savanorė Anna (Ukraina), kaip ir Ilkin, norėjo pasisemti naujos patirties, todėl padėjo organizuoti ir vesti anglų kalbos projektą „Mažas pasaulėlis“ bei kartu su vaikais sukūrė anglų kalba knygelę „Pagrandukas“, naudodami vaikų nupieštus piešinius.

Lopšelyje-darželyje „Vaivorykštė“ nuolat vyksta įvairiausi renginiai, minimos kalendorinės ir jau tradicija tapusios šventės, tokios kaip mokslo metų pabaigtuvės, „Trys karaliai“, darželio gimtadienis ir k.t. Į renginių planavimą ir organizavimą visada įtraukiami tuo metu įstaigoje savanoriaujantys jaunuoliai. Vieni rašo scenarijus, kiti prisideda prie dekoracijų kūrimo ar kostiumų siuvimo.

Šiuo metu įstaigoje savanoriauja charizmatiškoji Lizi (Gruzija), turinti stiprų balsą. Lizi džiugina visus bendruomenės narius savo dainomis ir šokiais. Tikimės, kad per visus jos savanoriavimo mėnesius gruzinų liaudies šokius išmoks šokti ne tik vaikučiai, bet ir visi įstaigos darbuotojai.

Lizi – ne pirma šokti mėgstanti savanorė, Mahmut aktyviai įsitraukė į įstaigos renginius ir smagiai demonstruodavo savo šokių judesius mokslo metų pabaigtuvėse, priešmokyklinukų išleistuvėse, įvairiose šventėse, noriai prisijungė prie šokių projektų, tokių kaip „Jerusalema Challenge“ (liet. ,,Jerusalema iššūkis“) šokio iššūkio – šoka visi, kas gali.

Savanorystės iššūkiai ir įspūdžiai

Kiekvienas savanoris atvykęs iš užsienio patiria nemažai keistų išgyvenimų ir sunkių akimirkų, tačiau su savimi išsiveža daugybę laimingų prisiminimų. Vienas iš sudėtingiausių dalykų, tai – skirtingų kultūrų, kalbos ir aplinkos barjeras. Atvykusiems į Lietuvą savanoriams sunkumai pirmiausiai pasireiškia nedrąsių lietuvių pavidalu – sutikę užsienietį, kuris nekalba lietuviškai, daugelis jų nenori bandyti arba nemoka susikalbėti angliškai.

Pavyzdžiui, savanorė Ezgi teigia: „Kai atvykau į Panevėžį, žmonių santūrumą priėmiau kaip jų šaltumą ir tai mane trikdė. Tačiau dabar toli gražu taip nebemanau, panevėžiečiai, man atrodo, malonūs ir kultūringi, o pats Panevėžys, lyginant su mano gimtąja Ankara, yra tikras, ramus, žalias kurortas“.

Kiekvienam žmogui kalbančiam lietuvių kalba, ne paslaptis, kad yra tekę girdėti, jog mūsų kalba yra viena seniausių ir sunkiausiai išmokstamų pasaulyje. Tai kaskart paneigti bando į Panevėžio lopšelį-darželį „Vaivorykštė“ atvykstantys savanoriai. Jie gana greitai išmoksta, kaip elgtis, net jei reikia rankomis ir kojomis paaiškinti ką nors paprasto. Nesvarbu, ar tai būtų žaidimo paaiškinimas vaikams, kurie jų nesupranta, ar kalbėjimasis su vadovais bei kitais įstaigos mokytojais.

Norėdami būti miesto ir visuomenės dalimi, stengiasi išmokti kalbėti vietos kalba. Žinoma, ne visada viskas būna lengva ir kiekvienas patiria bendravimo problemų, tačiau bet kuris iš jų turi galimybę tobulėti kaip asmenybė.

Savanorė Gulnara (Azerbaidžanas) sako, jog susibičiuliauti su Lietuvos žmonėmis, perprasti čionykščio bendravimo subtilumus sunku nebuvę, bet štai perprasti lietuvišką orą tapo neįveikiama užduotimi. Kasdien jis gali pasikeisti kelis kartus, tad išeidamas iš namų visai nežinai, ką ir kaip rengtis.

Taip pat, savanoriai pastebi, kad lietuviai yra ta tauta, kuriems gerokai mažiau svarbu, o galbūt ir visai nesvarbu, kaip kitas įvertins jų poelgį ar pasirinkimą. Bene didžiausią nuostabą atvykusiems savanoriams kelia žinia, kad jauni žmonės šeimyninį gyvenimą kuria nesusituokę, ir toks sumanymas nėra teisiamas. Gulnaros manymu, jos šalyje toks elgesys būtų skandalas, didžiausia gėda, nepagarba vienas kitam, šeimos tradicijų žlugdymas. Iš pradžių buvusi itin nustebusi dėl tokių santykių, po aštuonių Panevėžyje praleistų mėnesių ji teigė, baigianti apsiprasti su tokiomis nuostatomis ir tai jai netgi pradeda patikti.

Užsienio savanoriams iššūkiu tampa ir gyvenimo artumas su kitais savanoriais tuose pačiuose namuose. Dažnai kyla įvairių nesusipratimų, konfliktų bei šiokios tokios sumaišties. Nepaisant to, apskritai gyventi ir dirbti su kitais emigrantais būna labai malonu, kadangi suteikiama galimybė kartu smagiai leisti laiką, užmegzti ilgalaikę draugystę.

Savanorystės nauda: nuo bendruomenės iki asmeninių įgūdžių stiprinimo

„Europos solidarumo korpusas“ yra Europos Sąjungos programa, kuria siekiama suteikti jauniems žmonėms galimybių prisidėti prie vietinių bei globalių problemų sprendimo. Tai proga keliauti po pasaulį, įgyti įgūdžių ir prisidėti prie jaunų žmonių švietimo ir gerovės.

Savanorystės su vaikais tikslas – kur kas daugiau nei padėti lavinti ir prižiūrėti vaikus bei atlikti kasdienes pareigas. Tai šansas pasinerti į naują kultūrą, mokytis iš sutiktų vietinių žmonių, padėti mokytojams grupėse, kuriose dažnai trūksta darbuotojų, pasidalyti savo išmintimi su mažais vaikais, mokant juos gyvybiškai svarbių įgūdžių. Tai proga palaikyti vietos bendruomenę, nukreipiant ją geresnio gyvenimo keliu.

Savanorystė „Europos solidarumo korpuse“ suteikia galimybę patobulinti savo gyvenimo aprašymą naujais bendravimo, vadovavimo, planavimo ir komandinio darbo įgūdžiais. Maža to, tai proga užmegzti ryšį su kolegomis savanoriais ar net draugystę visam gyvenimui.

Savanorystė „Europos solidarumo korpuse“ padeda augti ir socializuotis ne tik patiems savanoriams, bet ir visai įstaigos bendruomenei. Pedagogai bendraudami ir bendradarbiaudami su savanoriais turi galimybę perduoti savo asmeninę profesinę patirtį. Tuo pačiu metu, grupėje turi jauną pagalbininką, kuris veiklas praturtina savo šalies kultūra, idėjomis. Vaikai susipažįsta su kitų šalių kultūra ir papročiais, tobulina savo socialinius įgūdžius, ugdosi tarpkultūriškumą, mokosi užsienio kalbos pradmenų. Vaikų priežiūros savanoriškas darbas yra tikras iššūkis, bet kartu tai labai vertinga patirtis, kai su kiekviena vaiko šypsena galima išvysti teigiamus pokyčius.

Tarptautinė savanorystė ir „Europos solidarumo korpuso“ programa – tai, išskirtinė ir puiki galimybė kurti, įgyti patirties, ugdyti įgūdžius bei gebėjimus. Džiaugiamės, kad savanorystės žingsniai – tai naujai atrastos galimybės, turtinančios mus prasminga patirtimi. Lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ bendruomenė ir toliau jungsis prie „Europos solidarumo korpuso“, priimtiems savanoriams suteikdama galimybes atrasti stipriąsias savo puses, atlikti veiklas pagal pačių lūkesčius bei gebėjimus, skleisti savo patirtį, įsivertinti, tikslingai augti ir realizuoti save.