Jaunam žmogui įsivertinti, ko jis išmoko dalyvaudamas neformaliuoju ugdymu paremtame „Europos solidarumo korpuso“ ar „Erasmus+“ projekte, gali būti sudėtinga. Todėl organizacijos, koordinuojančios minėtus projektus, skatinamos naudoti savirefleksijos įrankį „Youthpass“.

Kaip šį įrankį taikyti ir kuo jis vertingas – dalijasi Šiaulių Didždvario gimnazijos, kuri jau daug metų įgyvendina „Europos solidarumo korpuso“ bei „Erasmus+“ projektus ir naudoja „Youthpass“ įrankį, darbuotoja Sonata  Dedūraitė.

Kokiu tikslu „Youthpass“ įrankis yra taikomas jūsų organizacijoje?

Sonata: „Youthpass“ įrankis Šiaulių Didždvario gimnazijoje, dirbant su tarptautiniais savanoriais, jaunimo mainų dalyviais, taikomas jau ilgą laiką. Tai yra labai aiškus, lengvai suprantamas įrankis, kuriuo lengva naudotis. Taikydami jį, mūsų darbuotojai padeda jauniems žmonėms atpažinti ir įsivardinti projektų veiklų metu patobulintus įgūdžius ar naujai įgytas žinias. O savirefleksija juk yra vienas iš projekto kokybės kriterijų.

Kuo „Youthpass“ yra vertingas jaunam žmogui?

Sonata: Užpildytas „Youthpass“ yra įrodymas, kad jaunuolis dalyvavo projekte ir įgijo ar patobulino tam tikras kompetencijas, pavyzdžiui, pagerino bendravimo užsienio kalba įgūdžius, susipažino su skirtingų šalių, kultūrų atstovais ir kt. Šį sertifikatą vis labiau atpažįsta nevyriausybinių organizacijų ir verslo atstovai tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek už jos ribų. Jaunuolis, turėdamas šį sertifikatą, yra daug pranašesnis tiek aplikuodamas į norimą darbo vietą, tiek stodamas į universitetą – stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas, bakalauro studijų programas, už pateikiamą „Youthpass“ sertifikatą, įgytą ilgalaikės tarptautinės savanorystės metu, netgi yra skiriama papildoma balo dalis. Galiausia pildant „Youthpass“ pažymėjimą lavinamas gebėjimas savireflektuoti – kuris bus naudingas ir ateityje – pavyzdžiui, pildant CV, siekiant būti atrinktam įvairiuose konkursuose ir pan.

„Youthpass“ pavyzdys

Kaip vyksta „Youthpass“ įrankio taikymo procesas?

Sonata: Projekto pradžioje dalyviai yra supažindinami su tuo, kas apskritai yra „Youthpass“, ir aštuoniomis kompetencijomis, kurios jame yra aprašomos. Tada, padedami mentoriaus, dalyviai įsivertina jau turimus gebėjimus ir planuoja mokymosi procesą. Bent kartą per mėnesį (jeigu tai yra „Europos solidarumo korpuso“ savanorystės projektas) ar kiekvieną dieną (jeigu jaunuolis dalyvauja „Erasmus+“ jaunimo mainų projekte) yra organizuojami susitikimai, kurių metu fiksuojamos patobulintos, įgytos naujos kompetencijos. Projekto pabaigoje patobulintos ar naujai įgytos kompetencijos paties jaunuolio yra aprašomos „Youthpass“ sertifikate, kurį pasirašo ir jaunuoliui įteikia projektą koordinuojanti organizacija.

Kokie pagrindiniai sunkumai kyla organizacijai, siekiančiai pritaikyti ir taikančiai „Youthpass“ įrankį?

Sonata: Labai svarbu, kad pats mentorius, dirbantis su projektų dalyviais, gerai išmanytų „Youthpass“ metodiką. Dirbant su šia metodika, ypač pirmų susitikimų metu, yra labai svarbus jaunuolių palydėjimas ir pagalba šiemssiekiant suvokti ir įsivardinti įgytus įgūdžius, kompetencijas. Įpusėjus projektui būtina pasidaryti vidurio įsivertinimą, kuriame svarbu ne tik akcentuoti išmoktus dalykus, bet ir planuoti tolimesnį mokymąsi, keltis sau iššūkius, išeiti iš „komforto zonos“.

Taigi pagrindinės klaidos dirbant su „Youthpass“ metodika – skiriama nepakankamai laiko įsivertinimams, diskusijoms apie mokymosi procesą ir jo planavimą.

Į ką, jūsų nuomone, svarbu atkreipti dėmesį organizacijoms, kurios dar pradės ar pradeda taikyti „Youthpass“ įrankį?

Šis įrankis yra labai aiškiai ir išsamiai aprašytas, pateikti konkretūs paaiškinimai ir kompetencijų apibūdinimai. Taigi, pakanka atidžiai susipažinti su informacija, pateikiama www.youthpass.eu. Ir drąsiai bei sistemingai „Youthpass“ įrankį naudoti.

Daugiau apie „Youthpass“ įrankį skaitykite čia.